Mes, Lietuvoje veikiančios asociacijos, vieningai kreipiamės į Finansų ministrą bei valdančiosios koalicijos lyderius dėl viešai konsultacijai pateiktų, mokestinę reformą sąlygojančių įstatymų projektų.
Atsakingai suvokdami savo pareigą saugoti šalies ekonominę gerovę, skatinti investicijas ir užtikrinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje erdvėje, reiškiame griežtą nepritarimą siūlomam pelno ir gyventojų pajamų mokesčių didinimui bei naujų mokesčių įvedimui.
Poveikis, kurį šie pakeitimai gali sukelti – investicijų stabdymas, kapitalo ir talentų pasitraukimas, ekonominio augimo sulėtėjimas – gali būti ilgalaikis ir sunkiai atitaisomas. Todėl raginame reformą stabdyti ir kartu ieškoti, kaip užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą nežlugdant Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvų.
Toliau pateikiame pagrindinius argumentus, kodėl ši reforma turi būti atmesta:
Kasmet didinamas pelno mokestis atbaidys investicijas
2025 m. verslo bendruomenės siūlymu standartinis pelno mokesčio tarifas jau buvo padidintas iki 16 proc., o smulkioms ir/ar naujoms įmonėms iki 6 proc. Padidinus dar 1 procentiniu punktu 2026 m., per dvejus metus tai sudarytų 13,3 proc. bendrą augimą standartinio pelno mokesčio tarifo atveju, kas neigiamai paveiktų mokestinės aplinkos prognozuojamumą bei prastintų šalies investicinį klimatą.
Nors nominalus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje išlieka vienas žemiausių regione, efektyvaus apmokestinimo požiūriu nuo kaimynų atsiliekame.
Latvijoje ir Estijoje taikomas paskirstyto pelno apmokestinimo modelis, kai mokesčiai mokami tik tuomet, kai pelnas paskirstomas, t. y. mokami dividendai. Tuo tarpu Lietuvoje pelno paskirstymas apmokestinamas dvigubai: įmonė moka pelno mokestį (šiuo metu 16 proc.), o akcininkai papildomai moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gautų dividendų. Dėl to efektyvus pelno apmokestinimo tarifas Lietuvoje išauga iki 28,6 proc., gerokai viršydamas kaimyninių šalių lygį. Padidinus pelno mokestį, efektyvus apmokestinimas pasieks 29,5%.
Pažymėtina, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios užsienio investicijų pritraukimas reikšmingai sulėtėjo, pelno mokesčio didinimas siųstų dar vieną neigiamą žinutę investuotojams.
Asociacijos vieningai sutaria, kad sprendimas didinti pelno mokestį nėra pagrįstas ilgalaike ekonomine logika. Surinkta papildoma pajamų suma į biudžetą gali būti menkesnė, nei planuojama, o ilgalaikė žala Lietuvos investicinei aplinkai gali būti reikšminga.
GPM didinimas naikins gerai apmokamas darbo vietas Lietuvoje, neskatins privačios iniciatyvos
Asociacijos nepritaria siūlomiems gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, numatantiems naujų progresinių tarifų įvedimą bei jų taikymą visoms asmens pajamoms.
Lietuvos biudžeto pajamos iš GPM jau šiandien yra didesnės nei OECD vidurkis, o kvalifikuotos darbo jėgos mobilumas ir kitų valstybių dedamos pastangos juos pritraukti mokestinėmis lengvatomis ir kitomis naudomis, apsunkintų Lietuvos galimybes efektyviai konkuruoti dėl Lietuvos ir pasaulio talentų. Šių talentų pritraukimas yra esminė sąlyga, kuri leistų Lietuvai neužstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir pereiti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.
Siūlomi pakeitimai dramatiškai padidintų mokestinę naštą net ir nereguliarių pajamų atveju. Progresinį tarifą siūloma taikyti ir tais atvejais kai yra parduodamas brangesnis turtas, startuolis ar kitas verslas. Virš 120 VDU GPM našta tokiais atvejais didėtų nuo 20% iki 36% ir suduotų smūgį investicijų pritraukimo ir startuolių ekosistemos konkurencingumui lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, didintų paskatas verslų savininkams tapti kitų šalių mokestiniais rezidentais.
Siūlomas progresinis GPM ir bendros mokestinės naštos individualiai veiklai priartinimas prie darbo santykių apmokestinimo gali padaryti reikšmingą žalą regionų smulkiajam verslui, savarankiškai veiklai ir privačiai iniciatyvai.
Individualios veiklos apmokestinimo suvienodinimas su darbo santykiais gali paskatinti šešėlinę ekonomiką ir sumažinti mūsų ekonomikos produktyvumą. Individuali veikla yra labai vertinga visuomenei, nes skatina asmeninę atsakomybę, rizikos prisiėmimą, kaštų taupymą ir verslumą. Tai žmonės, kurie dirba siekdami rezultato ir neskaičiuodami savaitgalių ar darbo valandų, todėl visame pasaulyje individuali veiklia apmokestinama mažiau, nei darbo santykiai. Mažinant paskatas smulkiesiems dirbti ir kurti individualios veiklos pagrindu nukentės visa Lietuvos visuomenė.
Savanoriško sveikatos draudimo apmokestinimas didins eiles pas gydytojus
Prie talentų pritraukimo ir išlaikymo sąlygų bloginimo prisidėtų ir planai naikinti GPM lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui. Tai svarbi ir plačiai verslo naudojama papildomo darbuotojų motyvavimo priemonė, todėl lengvatos panaikinimas iš esmės dar labiau didintų darbo vietų kainą arba šios motyvacinės priemonės būtų paprasčiausiai atsisakoma, dėl ko labiausiai nukentėtų darbuotojas.
Neigiamą poveikį pajustų ir sveikatos apsaugos sistema. Šiuo metu sveikatos paslaugos susideda iš dviejų vienas kitą papildančių elementų: valstybinių sveikatos paslaugų, teikiamų per privalomojo socialinio draudimo mechanizmą, ir savanoriškojo sveikatos draudimo paslaugų. Esama sistema leidžia pagerinti paslaugų prieinamumą, subalansuoti pacientų srautą ir visų sveikatos paslaugų sistemos darbuotojų darbo krūvį.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, sveikatos paslaugų našta valstybinio draudimo sistemai padidėtų. Tai reikš ilgesnes eiles ir prastesnį sveikatos paslaugų prieinamumą visiems.
Naujų mokesčių įvedimas – ne laiku ir neteisingai
Verslo bendruomenė laikosi nuomonės, kad gynybos finansavimas turi būtų grindžiamas visuotinumo principu, todėl negalime pritarti mokestinės naštos didinimui atskiriems verslo sektoriams, siekiant padengti bendrus valstybės išlaidų poreikius.
Mokesčių reforma planuojama įvesti du naujus mokesčius – mokestį saldintiems gėrimams bei mokestį draudimo sutartims.
Saldintų gėrimų mokestis labiausiai paliestų mažas pajamas turinčius, o poveikis sveikatai būtų minimalus, nes gaivieji gėrimai sudaro tik 3,9% viso suvartojamo cukraus ir Lietuva yra antra nuo galo tarp Europos Sąjungos valstybių pagal saldintų gėrimų suvartojimą. Be to, siūloma apmokestinti ir saldiklių turinčius produktus, kurie galėtų būti cukraus alternatyvą bei produktus visai neturinčius pridėtinio cukraus, tokius kaip sultys. Siūlomas mokestis reikšmingai paveiktų visą vertės grandinę, mažėtų darbuotojų užimtumas, ypač verta atkreipti dėmesį į kontekstą, kad dalis gaiviųjų gėrimų pramonės įmonių veikia regionuose.
Be to, mokestis kurtų didžiulę administracinę naštą, nors fiskalinis poveikis biudžetui nebūtų toks didelis. Estijoje saldintų gėrimų mokesčio idėjos atsisakyta dėl 5 mln. eurų administravimo išlaidų.
Verslo bendruomenė taip pat nepritaria siūlymui įvesti 10 proc. dydžio mokestį – vadinamąjį saugumo įnašą – visoms ne gyvybės draudimo įmokoms, išskyrus privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, kai draudėjas yra fizinis asmuo. Toks sprendimas reikštų papildomą apmokestinimą daugeliui fizinių asmenų pasirenkamų draudimo paslaugų, tarp kurių svarbiausi yra būsto ir kasko draudimai.
Toks mokestis yra nesąžiningas ir diskriminacinis – jis neproporcingai paveiktų atsakingai besielgiančius vartotojus bei verslo subjektus, kartu darydamas neigiamą įtaką draudimo skvarbai, investicinei aplinkai ir šalies konkurencingumui. Kaip ir bet kuris vartojimo mokestis, ši priemonė neišvengiamai lems galutinių draudimo paslaugų brangimą – o didžiausią finansinę naštą prisiims vartotojai. Dalis jų, ypač socialiai jautresnės grupės, gali apskritai atsisakyti savanoriškų draudimo paslaugų. Tokiu būdu valstybė netektų svarbaus mechanizmo, kuris padeda suvaldyti žalų pasekmes nelaimių metu.
Daugiau kaip pusė visų draudimo paslaugų Lietuvoje yra skirta verslui, siūlomas įnašas iš esmės taptų dar vienu verslo mokesčiu. Labiausiai nukentėtų transporto sektorius, kuris draudžia savo valdomą autoparką tiek privalomuoju, tiek kasko draudimu, o taip pat draudžia ir gabenamus krovinius. Ne mažiau reikšmingas poveikis būtų žemės ūkiui, kur draudžiami pasėliai, gyvuliai, technika.
Mažinant paskatas draustis asmenys ir verslai bus priversti dažniau kelti bankrotus, nes susidūrus su draudiminiu įvykiu negalės padengti patirtų nuostolių. Draudimas padeda išvengti tokių situacijų ir kuria vertę visai visuomenei, todėl turi būti skatinamas, o ne papildomai apmokestinamas.
Išvada
Šiuo raštu norime ne tik pareikšti nepritarimą, bet ir priminti, kad valstybės fiskalinė politika turi būti vedama strateginiu, o ne trumpalaikiu, vien biudžeto surinkimo logika grįstu keliu. Sprendimai, darantys ilgalaikį poveikį investicijų klimatui, užimtumui ir verslo motyvacijai kurti pridėtinę vertę, negali būti priimami skubotai ar ignoruojant ekonominę tikrovę.
Lietuvos verslas šiuo metu veikia iššūkių kupinoje situacijoje: geopolitinis nestabilumas, neprognozuojama muitų politika, konkurencinga kaimyninių šalių mokestinė politika spaudžia įmones kaip niekada anksčiau. Siūlomi mokesčių pokyčiai – ne tik ne laiku, bet ir netinkama kryptimi.
Kviečiame stabdyti Lietuvai žalingą mokesčių reformą ir kartu ieškoti kaip didinti ir žmonių, ir būtinas biudžeto pajamas.
Asociacijos yra pasiruošusios bendradarbiauti siekiant šių tikslų.