Pritraukdama užsienio investicijas Lietuva jaučia vis didesnę konkurenciją tarp Centrinės ir Rytų Europos šalių ar net likusio pasaulio. O šalyje investavęs užsienio verslas kalba ne tik apie Lietuvos patrauklumą, kodėl priėmė sprendimą čia investuoti, bet ir spręstinas problemas, kurios gali turėti įtakos ne tik jau investavusiems, bet ir tiems, kurie dairosi šalies su patraukliausiomis investavimo galimybėmis. Galiausiai, kokie sprendimai reikalingi šiandien ir ką turės daryti naujai suformuota Vyriausybė, kad ir ateityje Lietuva būtų matoma investuotojų.
Kad Lietuva išlieka patrauklia šalimi investuoti, rodo Lietuvos banko statistika. Per pastaruosius keletą metų tiesioginės užsienio investicijos (TUI) nuolat augo. Tai fiksuojama ir šių metų I pusmetį palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu – TUI 2023 m. I pusm. sudarė 68,36 mln. Eur, o šiemet per šešis mėnesius – 72,91 mln. Eur. Kas pasaulio įmones skatina investuoti Lietuvoje, kuo mūsų šalis patraukli investuotojams? Ką reikia tobulinti, kad Lietuva taptų dar patrauklesne investuotojams ir nugalėtų augančioje konkurencinėje aplinkoje? Atsakymų į šiuos ir kitus investuotojams aktualius klausimus ieškota jau trečią kartą surengtame aukščiausio lygio forume „Foreign Investors Annual Summit 2024“.
Į renginio dalyvius kreipęsis garbės svečias Arkadiy Dobkin, pasaulinės skaitmeninės transformacijos paslaugų ir produktų inžinerijos įmonės „EPAM Systems“ įkūrėjas, prezidentas ir valdybos pirmininkas, pasakojo, kad prieš 10 m. sėkmingai įsikurti Lietuvoje padėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Investuok Lietuvoje“. Dabar bendrovė veikia 50 šalių, turi per 52 000 darbuotojų, akcijomis prekiaujama Niujorko akcijų biržoje. Įmonė pripažinta kaip geriausiai panaudojanti dirbtinį intelektą (DI) mokymams globaliu mastu.
„Po interneto ir debesijos erų atėjo DI era ir privalome skubiai keistis, kad tai išnaudotume. O tam reikia greičio“, – akcentavo A. Dobkin.
Investuojant į DI klaidos yra neišvengiamos
Šešiose Šiaurės ir Baltijos šalyse veikianti „Telia Company“ įmonių grupė Lietuvoje jau yra investavusi per 1,5 mlrd. Eur. Vygintas Domarkas, telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ skaitmeninės transformacijos vadovas atskleidė bendrovės kelionę per įvairias technologijas iki šių dienų. Jis priminė, kad yra paskelbta, jog „Telia Lietuva“ atleidžia 400 darbuotojus, kuri rinkoje davė rimtą signalą apie pokyčius, kuriuos atneša DI. Tačiau, akcentavo, kad įtakos tam turi ne tik investicijos į DI ir jo galimybių panaudojimas, bet ir kitos modernios technologijos, pvz., skaitmenizacija kuri išnaudojama jau keletą metų, mašininis mokymas.
Anot V. Domarko, pasitelkiant ir investuojant į DI „bus padaryta klaidų, bet naudoti DI organizacijoje – vienintelis kelias“. DI bendrovei jau padeda analizuoti ir interpretuoti skambučius bei geriau pažinti klientų skambučius ir didinti jų pasitenkinimą, teikti personalizuotas paslaugas klientams. Pasak jo, DI paveikia visą organizaciją: procesus, žmogiškuosius išteklius, komunikaciją.
„Telia Lietuva“ DI projektus vykdo 3 srityse: marketinge, klientų aptarnavime ir įvertinime. DI tikslas – mažinti sąnaudas, ypač susijusias su nuolat brangstančiais žmogiškaisiais resursais, nes DI padeda spręsti produktyvumo problemas.
4 patarimai užsienio investuotojui Lietuvoje
Rostyslav Vovk, naminių gyvūnėlių ėdalo gamintojų pasaulio 50-uke esančios Ukrainos bendrovės „Kormotech LLC“ generalinis direktorius ir vienas iš savininkų, atskleidė, kodėl gamyklos statybai pasirinko Lietuvą, nors analizavo ir Latvijos bei Lenkijos galimybes. Jis akcentavo, kad Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje rado gamyklai parengtą teritoriją su išvystyta infrastruktūra: nutiestais keliais, nuotekų ir vandens tinklais, gamtinių dujų tiekimu ir t. t. Be to, apsispręsti padėjo ir dalies pinigų grąžinimas iš investicinių fondų, Valstybės teikiamos finansinės paskatos verslui bei institucijų parama gaunant statybos leidimus, vietos aukštos kvalifikacijos inžineriniai sprendimai, galimybė gauti dotaciją įsirengiant saulės elektrinę.
Apibendrindamas investavimo patirtį Lietuvoje R. Vovk teigė, kad investuotojams suteikiamas paslaugas galima įvardinti kaip poilsio industrijoje įprasta: „Viskas įskaičiuota“. Tačiau tuo pačiu jis nurodė ir iššūkius, kuriuos tenka įveikti: kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kuriuos tenka atsivežti iš Kauno, Panevėžio ir Šiaulių, didelė žemės nuomos kaina, nedaug rangovų didelės apimties projektams, dėl ko gali išsitęsti statybos, o taip pat situacija, kad dėl nepakankamos elektros tinklų infrastruktūros prie jų negali prijungti pasistatytos saulės elektrinės.
Apžvelgdamas savo patirtį Lietuvoje jis pasidalino 4 patarimais: samdykite projekto vadovą, kuris supranta vietos kultūrą ir verslo praktiką, įsitikinkite, kad jūsų vietinė advokatų kontora gali dirbti jūsų tempu, pasirinkite šalį, kurioje sulauksite valdžios paramos ir palankių mokesčių, bei pasirinkite statybvietę su įdiegtomis komunalinėmis paslaugomis.
Negrįšime prie nuolatinio darbo biure
Andrius Francas, personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris, pranešime „Ar Lietuvos darbo rinka turi ateitį? Kodėl ir kaip mes keičiamės?“, kalbėjo, kad naujas „LinkedIn“ tyrimas atskleidė, jog 64% profesionalų iš viso pasaulio teigia: jiems toks darbo tempas yra varginantis, o 49% nerimauja, kad liks nuošalyje. Tarp trijų svarbiausių pokyčių darbuotojai nurodė, kad 30% jų gali sėkmingai dirbti namuose, 27% į savo kasdienį darbą integruoja dirbtinį intelektą, 25% geba valdyti kelių kartų komandas. Anot A. Franco, reikia susitaikyti, kad negrįšime prie visos darbo savaitės biure, bendrovės turi pasiruošti lanksčias darbo vietas ir laisvai samdomiems darbuotojams, samdyti vyresnio amžiaus darbuotojus ir tuo pačiu spręsti aštrėjančią amžėjimo problemą. „Mes taip pat turime suprasti, kad mums reikalinga imigracija, o kompanijos, visuomenė, Vyriausybė turi pasiruošti imigrantų integracijai, – tikina personalo atrankos specialistas. – Darbuotojų turite ieškoti jau mokyklose – siųskite savo inžinierius supažindinti su jūsų įmone ne tik į didžiųjų miestų gimnazijas, bet ir miestų bei miestelių mokyklas, kvieskite moksleivius į savo įmones.“
Investicijos yra saugios
Generolas Raimundas Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenės vadas, investuotojams akcentavo, kad mūsų šalis yra galingiausio gynybos aljanso NATO narė. Anot jo, svarbi kooperacija tarp kariuomenės ir verslo, vietos verslai artimiausiu laiku gamins dar daugiau Lietuvos kariuomenei reikalingų priemonių, o milijardai, kuriuos išleis kariuomenė per artimiausius metus, – galimybė investuotojui, vietos verslui, taip pat ir smulkiajam. Jis taip pat akcentavo, koks svarbus Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas su aljanso partneriais, NATO šalių karių dislokavimas mūsų šalyje ir apsikeitimas patirtimi, kibernetinio saugumo užtikrinimas.
Į gynybos ir kosmoso komisarus Europos Komisijoje siūlomas Andrius Kubilius investuotojams kalbėjo, kad Lietuva su savo kaimynėmis geriausiai supranta Rusijos grėsmę. Pastaruoju metu tai ima suprasti ir kitos Europos Sąjungos šalys, bus parengtas dokumentas, kuris kalbės apie realią karinę grėsmę, apie būtiną pasirengimą gynybai, kuri atgrasytų priešą. Jis akcentavo, kad Lietuvos ir kitų pasienio su Rusija valstybių gynyba – visos ES atsakomybė.
Kalbėdamas apie situaciją dėl paramos Ukrainai, jis apgailestavo dėl baimių kai kuriose didelėse Europos sostinėse, ar reikėtų remti Ukrainos kelią į pergalę ilgo nuotolio ir kai kuriais kitais ginklais. „Baimė eskaluoti Putiną ir yra tikroji karo Ukrainoje eskalacija“, – teigė A. Kubilius.
Kodėl investavo Lietuvoje ir kokie lūkesčiai
Renginio „Foreign Investors Annual Summit 2024“ dalyviai dalyvavo diskusijose apie investicinį klimatą Lietuvoje ir jo ateitį. Jie, atsakydami į klausimą, kodėl kompanija nusprendė investuoti Lietuvoje, vardijo priežastis: čia yra sąlygos plėtoti produktus, talentingi komunikuoti linkę žmonės, palankus darbo jėgos reguliavimas, Lietuva – tiltas į Skandinavijos rinką, konkurencinga įsikūrimo kaina, patraukli reguliavimo politika ir valstybės institucijų dėmesys, ir ypač svarbu – stabilumas. Investuotojams patrauklu, kad žmonės Lietuvoje kalba jų kalba, jų darbo kultūra panaši. Be to, nėra skirtumo tarp lūkesčių ir realybės.
Tačiau buvo nurodytos ir mūsų šalies silpnybės, pvz., per lėtai auginame talentus ir jei mes to nedarysime, kažkas kitas tai padarys ir mus aplenks. Taip pat turime orientuotis į didesnio produktyvumo verslus, reikia gilesnio, produktyvesnio dialogo su verslo reguliuotojais, politikais, didesnio pozityvumo dėl verslo. Anot investuotojų, reformos, ir mokesčiai, turi būti toliaregiški, projektuojami į ateitį, vertinant, kokią naudą teiks po metų ar kelių. Be to, per dažnai keičiama mokesčių sistema. O anksčiau nuolat linksniuota grėsmė dėl geopolitinės situacijos šiandien vertinama kitaip nei prieš dvejus metus, – dėl to kyla mažiau klausimų.
Tarp ateities iššūkių investiciniam Lietuvos klimatui buvo įvardintas politinis reguliavimas ir valdžios dėmesys verslui, našumo didinimas, darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos ir inžinerinių specialybių, trūkumas bei jų rengimas, brangstanti darbo jėga ir atlyginimų augimas, aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimas rengiant reikalingus specialistus, ribotas kapitalo prieinamumas, netinkama socialinė politika, kuri bedarbių neskatina ieškoti darbo, būtinybė keisti imigracijos politiką pritraukiant darbuotojų, valstybės valdomų įmonių paslaugos turėtų būti efektyvesnės ir patrauklesnės. Taip pat patariama investuotojams investuoti į Lietuvos regionus ir išnaudoti jų galimybes.
Investuokite į Lietuvą – tikrai laimėsite
Šie ir kiti investavimo klausimai buvo analizuojami verslo asociacijos Amerikos verslo rūmai Lietuvoje (angl. American Chamber of Commerce in Lithuania, AmCham) surengtame jau tradiciniu tapusiame renginyje „Foreign Investors Annual Summit 2024“. Šis trečią kartą surengtas aukščiausio lygio susitikimas jau yra tapęs unikalia scena prasmingam užsienio investuotojų ir Lietuvos valdžios institucijų dialogui, suteikia galimybę užmegzti ryšius su aukščiausio lygio profesionalais ir įgyti vertingų įžvalgų apie naujausias verslo tendencijas.
„Lietuva – moderni ir inovatyvi šalis. Investuokite į Lietuvą ir tikrai laimėsite, kaip tai padarė „Shift4 Payments Lithuania“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius teigė Tadas Vizgirda, AmCham valdybos pirmininkas ir „Shift4 Payments Lithuania“ vadovas.
Verslo asociacija Amerikos verslo rūmai Lietuvoje (angl. American Chamber of Commerce in Lithuania, AmCham) JAV investuotojų įkurta 1993 m. Šiandien tai didžiausi užsienio verslo rūmai mūsų šalyje ir Baltijos regione, atstovaujantys apie 200 JAV, tarptautinių bei vietos įmonių, kurios bendrai kuria per 45.000 darbo vietų. Asociacijos misija – skatinti ir palaikyti verslo bei vietos valdžios konstruktyvų dialogą, gerinti šalies investicinį klimatą bei atstovauti narių verslo interesus. Asociacijoje veikia 5 industriniai komitetai, kurie dirba Lietuvos verslo aplinkos stiprinimo temomis. AmCham per metus organizuoja per 120 verslo renginių, susitikimų šakiniuose komitetuose.