Efektyviausias medikamentinis gydymas Lietuvoje šiandien prieinamas bene prasčiausiai ir vėliausiai Europos Sąjungoje. Dėl to kenčia ne tik šalies pacientai, bet ir Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms, konstatuoja asociacijos „American Chamber of Commerce in Lithuania“ inovatyvios farmacijos komitetas Local American Working Group.
LAWG (angl. Local American Working Group) yra visame pasaulyje žinoma inovatyvios farmacijos kompanijų aukščiausiais etikos standartais paremto bendradarbiavimo platforma. Ji daugelyje pasaulio šalių yra po „American Chamber of Commerce“ skėčiu ir atstovauja inovatyvios farmacijos pramonės kompanijas vieningiems tikslams pasiekti bei pozicijoms atspindėti. LAWG Lietuvoje vienija pasaulio inovatyvios farmacijos kompanijų lyderes „AbbVie“, „Amgen“, „Biogen“, „Johnson&Johnson“, „Novartis“, „Pfizer“ ir neseniai prie komiteto prisijungusią įmonę „Roche“.
Aukšti standartai ir skaidrumas
Rūta Pumputienė, LAWG komiteto vadovė, pasakoja, kad vienas iš pagrindinių LAWG veiklos tikslų Lietuvoje – būti dialogo platforma tarp valdžios institucijų ir industrijos, siekiant skatinti, vystyti ir prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbos suvokimo, žinomumo, gerinimo ir palaikymo šalies rinkoje. Taip pat siekiama skatinti tiesiogines užsienio investicijas į inovatyvią farmaciją ir biotechnologijas Lietuvoje, remti Lietuvos pacientų teisę į naujausių gydymo galimybių prieinamumą, skatinti ir remti aukščiausius profesinio ir verslo, pagrįsto sąžininga ir skaidria veikla, etinio elgesio standartus.
Mūsų šalyje LAWG nuolat bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatos priežiūros specialistais, akademine medikų bendruomene bei pacientų organizacijomis, o taip pat kitais socialiniais partneriais, teikdamas konkrečius pasiūlymus ir taip prisidėdamas prie kokybiškesnės sveikatos sistemos: efektyvesnės, tvaresnės, atviros inovacijoms.
Anot R. Pumputienės, Lietuvoje įsikūrusios minėtų pasaulinių farmacijos kompanijų atstovybės svariai prisideda ne tik prie aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo, bet ir aukštų standartų bei skaidraus verslo vystymo, socialinės atsakomybės skatinimo. Suprantama, kad farmacijos kompanijos yra neatsiejama sveikatos sistemos ekosistemos dalis ne tik dėl sukurtų ir visuomenei pristatytų gydymo būdų bei priemonių, klinikinių tyrimų bei stebėjimo po jų pateikimo rinkai duomenų. Kai duomenų mainai yra jungianti grandis, farmacijos kompanijos gali ir nori bendradarbiauti su kitais sistemos dalyviais, siekiant gydymo inovacijų prieinamumo Lietuvoje, skaidrių ir objektyvių procedūrų bei efektyvaus lėšų panaudojimo sveikatos apsaugos sektoriuje atžvilgiu.
Lauktas proveržis užsivėrė barjeru
„Todėl verslas tikisi iš valdžios ne tik teisinės aplinkos ir vykdomų procedūrų skaidrumo, objektyvumo, stabilumo (arba bent jau prognozuojamumo), bet ir objektyvių bei pagrįstų sąlygų vykdyti savo veiklą, – aiškina R. Pumputienė. – LAWG narių atžvilgiu šis lūkestis susijęs su sveikatos sistemos modernizavimu, atvirumu inovacijoms, kas yra neabejotinai svarbu Lietuvos ekonomikai. Šią svarbą kaip niekas kitas įrodė koronaviruso pandemija. Akivaizdu, kad siekiant tokio modernizavimo, paslaugų kokybės ir efektyvumo, svarbus vaidmuo taip pat tenka medikamentinei farmakoterapijai. Be atitinkamo prieinamumo vaistams nėra galimybių suteikti kokybiškų paslaugų. Be to, ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, lėtinių ligų daugės, todėl siekiant gyvenimo kokybės ypač svarbu geras efektyvių vaistų prieinamumas.“
Deja, anot LAWG komiteto vadovės, Lietuvos valdžios atstovams, panašu, tokio įrodymo bent jau kol kas neužtenka. Pernai Lietuvoje įsigaliojo nauja inovatyviu? vaistu? kompensavimo vertinimo tvarka, kuri turėjo palengvinti ju? pasiekiamumą? pacientams. Bet proveržis, kurio laukė industrija, pacientai ir gydytojai, virto dar didesniu barjeru ir šiandien, kaip viešai teigiama, dėl resursų trūkumo yra visiškai paralyžiuotas. Efektyviausias medikamentinis gydymas Lietuvoje šiandien prieinamas bene prasčiausiai ir vėliausiai Europos Sąjungoje, o nuo to kenčia ne tik šalies pacientai, bet ir Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms.
Dėl tokios situacijos Lietuvos rinka tampa labai nepatraukli inovacijoms ir inovatyvioms kompanijoms apskritai. Čia dirbančioms tarptautinių kompanijų atstovybėms vis sunkiau tampa kalbėtis su savo centrinėmis būstinėmis dėl papildomų investicijų Lietuvoje. Nesudarant galimybių naujiems pažangiems vaistams patekti į rinką, tokia rinka tampa neperspektyvi ir susidaro uždaras ratas, kai centrinės būstinės, matydamos rinkos neperspektyvumą, stabdo investicijas į Lietuvą apskritai. O dėl to kenčia ir medikų bendruomenė, ir pacientai: šiandien efektyviausias medikamentinis gydymas Lietuvoje prieinamas bene prasčiausiai ir vėliausiai Europos Sąjungoje.
LAWG pasiūlymai
LAWG primena, kad Lietuva yra tarp sveikatos apsaugos finansavimo autsaiderių Europos Sąjungoje – 24 vietoje. Mažiau už Lietuvą (4,29% nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22%), Rumunija (4,06%) ir Latvija (3,41%).
Didžiausios sveikatos priežiūros duomenų mokslo kompanijos ir žmogaus duomenų mokslo technologijų lyderės IQVIA 2020 m. gegužę paskelbtas 2015–2018 m. tyrimas patvirtina, kad Lietuvoje tokia pat bloga situacija ir su vaistų prieinamumu: mūsų šalis su 21 vaistu per ketverius metus – ketvirta nuo galo Europoje (mūsų šalies ligoniams buvo prieinama tik 12% inovatyvių vaistų). ES vidurkis – 85 (49%), labiausia besirūpinančios savo gyventojais Vokietijos – 147 (85%).
IQVIA tyrimas liudija, kad ne mažiau graudi situacija ir dėl laiko, kiek inovatyvių vaistų laukia Lietuvos medikai bei pacientai. Jei Vokietijoje naujų vaistų patvirtinimas vidutiniškai trunka 127 dienas, tai Lietuvoje – net 797 dienas. Blogesnė situacija tik Šiaurės Makedonijoje (806), Serbijoje ir Rumunijoje (po 812) bei Lenkijoje (823).
Todėl LAWG sveikatos apsaugai siūlo skirti mažiausiai 6,7% nuo BVP, kas atitinka ES vidurkį, planuoti realų PSDF biudžetą, nenumatant prognozuojamo deficito, kurio dengimo šaltiniai yra neaiškūs ir nesuplanuoti. Taip pat raginama laikytis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatyto pažado, kad augant bendram sveikatos biudžetui, išlaidų vaistams dalis turėtų didėti ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas, o planuojant biudžetą vadovautis ne „istorine praktika“, bet realiu poreikiu ir galimybėmis.
„LAWG pasiūlymų tikslas dėl inovatyvaus gydymo prieinamumo – tobulinti esamą įtraukimo į kompensavimo sąrašus mechanizmą ir taip mažinti mūsų pacientų atskirtį Europos kontekste, – teigia LAWG komiteto vadovė. – Tam turi būti sukurtas efektyvus funkcionuojantis mechanizmas, leidžiantis greitai ir operatyviai į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukti inovatyvius vaistus, o jų įrašymo į šiuos sąrašus kriterijai pirmenybę turi teikti aukštą terapinę naudą turintiems vaistams.“